UAB „Vesta Consulting“: investicijos į pastato energetinį auditą gali atsipirkti per metus


Efektyvus energijos vartojimas šiandien tampa pastato pranašumu. Energetinio tvarumo siekia ne tik nekilnojamojo turto vystytojai, projektuojantys naujus statinius, bet ir senesnių pastatų valdytojai, norintys konkuruoti nekilnojamojo turto rinkoje. Pastatų tvarumo sertifikavimo ir konsultavimo bendrovės „Vesta Consulting“ energetikos specialistas Kiril Simbirskij pastebi, kad senesnės statybos pastatams gali būti sunkiau konkuruoti su naujais, vartojančiais mažiau energijos išteklių.


„Griežtėjantys energetinio efektyvumo reikalavimai skatina ieškoti būdų, kaip užtikrinti, kad naujai statomas pastatas būtų energetiškai efektyvus. Tačiau esame susidūrę su atvejais, kai atlikus apžvalginį auditą vos kelių metų senumo pastate, paaiškėjo, kad energijos suvartojimas buvo maždaug 40 proc. didesnis nei savininkas tikėjosi. Konkrečiu atveju to priežastis buvo vienu metu veikiančios sausinimo ir drėkinimo sistemos”, apie švaistomos energijos atvejį pasakoja K. Simbirskij.

Susidomėjimas tvariais sprendimai auga ir tarp senesnius pastatus valdančių įmonių. Tokiuose pastatuose atliktas energijos vartojimo auditas leidžia identifikuoti būdus, kaip sumažinti energijos sąnaudas, užtikrinti geresnį patalpų mikroklimatą, taip pat pritraukti naujus nuomininkus arba išlaikyti esamus.

„Kartą į mus kreipėsi pastato savininkas, norėdamas išsiaiškinti, kodėl energijos sąnaudos yra labai aukštos. Tuo metu nuomininkai dar nereiškė jokių pretenzijų, tačiau savininkas siekė išlaikyti pastato konkurencingumą. Pastatui atlikome apžvalginį energetinį auditą ir parinkome priemones, kurios leido padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti energijos išlaidas nuomininkams”, sėkmingą atvejį prisimena K. Simbirskij.

Svarbu žinoti pastato energijos savybes

Vienas iš būdų sumažinti energijos sunaudojimą kontroliuoti energijos srautus ir juos nukreipti ten, kur jų labiausiai reikia. Pasak K. Simbirskij, kiekvienam pastato savininkui svarbu žinoti, kad jo turtas yra efektyviai eksploatuojamas.

Pašnekovas pasakoja, kad įmonės dažnai nežino apie pastato energines savybes, taip pat vėdinimui, šildymui ar karšto vandens ruošimui reikalingas energijos sąnaudas. Atlikus energijos vartojimo auditą, galima nustatyti energijos išteklių vartojimo srautus ir užtikrinti efektyvų pastato resursų valdymą. Gali būti, kad pastatas yra imlus energijai dėl jame vykdomos veiklos (pavyzdžiui, duomenų centrai), tačiau ir tokiu atveju atliekant išsamų vertinimą galima identifikuoti būdus dar labiau optimizuoti energijos vartojimą. Auditas nebūtinai turi pasakyti, kas blogai, kartais kaip tik identifikuojama, kad pastatą valdanti ar eksploatuojanti įmonė, atliekanti savo darbą, daro jį gerai.

K. Simbirskij pastebėjimu, viena dažniausių priežasčių, kodėl įmonės nenori atlikti pastato energetinio audito, yra baimė, kad investicija neatsipirks. Tokioms įmonėms jis pataria kreiptis į kompetentingus konsultantus.

„Dirbdami su nekilnojamą turtą vystančiais klientais visada vadovaujamės filosofija, kad energijos vartojimo efektyvumo didinimui parinktos priemonės turi per metus atpirkti išlaidas už pastato energetinį auditą”, pasakoja K. Simbirskij.

Maži pokyčiai padeda sutaupyti energijos sąnaudas

Energijos suvartojimui labai didelę įtaką daro ir kasdienė žmogaus elgsena. Energinio naudingumo specialistai visame pasaulyje pastebi, kad karantino laikotarpis, kada pastatai staiga ištuštėjo, parodė, kiek iš tiesų pastatai gali būti energetiškai efektyvūs.

„Jeigu laiku buvo išjungiamos visos pastato sistemos, pamatėme pastato vartojimo „grindis” kiek energijos sunaudojama aprūpinant visiškai tuščią pastatą. Dar ir šiandien patalpos nėra pilnai įdarbintos. Tai skatina įmones galvoti apie pastato išlaikymui reikalingas išlaidas, kurios dažnu atveju paaiškėja, kad yra per didelės. Pavyzdžiui, biuruose dažnai fiksuojamas aukštas energijos suvartojimas nakties metu. Dažniausiai to priežastis yra neišjungta nenaudojama kompiuterinė įranga”, pastebi K. Simbirskij.

Net ir budėjimo režimu palikti elektros įrenginiai naudoja elektros energiją, todėl suprogramavus automatinį išjungimą galima sutaupyti iki 5 proc energijos. Jei pastate yra automatinė valdymo sistema, visada rekomenduojama pagalvoti ir apie galimybę automatiškai išjungti tam tikras elektros grandis nakčiai. Taip pat svarbu edukuoti darbuotojus apie elektros vartojimą. Įmonėse įgyvendinamos tęstinės iniciatyvos ilgainiui gali privesti prie mažesnių sąskaitų už elektrą. „Vesta Consulting“ praktika rodo, kad elektros suvartojimo sąnaudos biure gali sumažėti maždaug 20 proc.

Pasak specialisto, pasaulinės tendencijos rodo, kad siekiant stebėti ir rinkti informaciją apie žmonių elgseną pastatuose, vis dažniau pritaikomas dirbtinis intelektas.

„Linkstama link to, kad į pastato problemas būtų reaguojama proaktyviai.. T.y. jeigu anksčiau laukėme, kol įtrūks vamzdis ir tik tada jį tvarkėme, dabar sistemos iš anksto perspėja apie galimą gedimą. Kuriami skaitmeniniai pastato modeliai, dar kitaip vadinami pastato skaitmeniniais dvyniais, leidžia stebėti, kaip pasikeistų energijos vartojimo efektyvumas, jei įgyvendintume tam tikrus pokyčius. Kalbant apie senesnės statybos pastatus, šiuo metu matomas aktyvesnis termoreguliavimo įrenginių diegimas. Tai leidžia padidinti pastato energinį efektyvumą, taip pat reikalauja kur kas mažiau investicijų, palyginti su pastato sienų šiltinimo išlaidomis”, apibendrina K. Simbirskij.



Visos teisės saugomos © Lietuvos Respublikos energetikos ministerija